mosterėjimas

mósterėjimas sm. (1) → mosterėti: 1. Letenos mosterėjimu sutrupino ietį rš. 2. Liudvė užvis jos priveizėjo, par kiauras naktis nemiegodama sėdėjo pri jos lovos, kožną jos mosterėjimą išpildė M.Valanč.

◊ víenu mósterėjimu iš karto, staiga: Visus mano samprotavimus vienu mosterėjimu nuvertė linkmeniškių žodis K.Būg.